OFURO

Mažai kuris japonas prausiasi rečiau kaip kartą per dieną. Skirtingai nuo daugumos europiečių ir amerikiečių, kurie renkasi greitą dušą, japonai mieliau pasineria į pilną vandens vonią ar statinę, ir kiek įmanoma karštesnę. Reikia pabrėžti, kad japonų vonios kambarys naudojamas tik prausimuisi, tualetui skiriama atskira patalpa.

Nesvarbu, ar namie, ar visuomeninėje pirtyje, ar karštųjų versmių kurorte, etiketas reikalauja, kad pirmiausia būtų nusiprausiama atskirai, nusiplaunant nešvarumus ir muilą. Prieš pasinerdamas į atpalaiduojančią vonią ar statinę, jau turi būti visiškai švarus.

Japonų pirties procedūras sunku sulyginti su kitokia pirtimi: tai pasyvus buvimas labai karšto vandens, siekiančio iki 45 laipsnių C, pripildytame inde, kuriame europietis neištvertų. Tas indas, vadinamas ofuro, - tai medinė statinė su specialiais suolais, kad būtų galima atsipalaiduoti pusiau gulomis. Ant galvos paprastai uždedama šaltu vandeniu sudrėkinta kepuraitė. Ofuro gali iškęsti tik sveiki žmonės: po 8-10 min. pulsas padažnėja iki 140 ir daugiau tvinksnių per minutę. Tačiau, japonų medikų nuomone, dėl tokių trumpalaikių (4 min.) seansų šalyje nedaug sergančių širdies ligomis ir reumatizmu.

Kokybiškiausios statinės Japonijoje - pagamintos iš minkštos medienos. Geriausiai tam tinka hinoki (japoniškas kiparisas) ir maki (kiniška juodoji pušis), maumedis. Maudymuisi skirtos medinės statinės gaminamos specialiai, kad būtų sandarios, atsparios drėgmei, o išdžiūvusios nesutrūkinėtų. Tačiau kokybiškos medienos Japonijoje nedaug ir ji labai brangi - trūksta ir profesionalių tokių statinių gamintojų. Kuo toliau, tuo labiau medinės statinės tampa prabangos preke, prieinama tik turtuoliams.

Žymiai populiaresnės yra masiškai gaminamos vonios iš plastmasės, grūdinto stiklo, plieno. Be to, jos patogesnės, lengvai išplaunamos ir pakankamai pigios, taigi tokias vonias rastume beveik kiekvieno japono namuose. Deja, tokiose voniose nepatiriamas toks išskirtinis malonumas, koks pasinėrus į senovinę medinę statinę.